Paveldo objektai

Kelmės rajone yra saugoma daugiau kaip 400 kultūros paveldo vertybių.
Penkios iš jų yra paskelbtos Lietuvos Respublikos kultūros paminklais.

Kražių bažnyčia

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia.

Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia pastatyta benediktinėms 1757–1763 m. pagal Tomo Žebrausko projektą. Atgarsį visoje Europoje sukėlė 1893 m. Kražių bažnyčios gynimo nuo carinės administracijos įvykiai. Carinė valdžia, uždarius vienuolyną, planavo bažnyčią nugriauti. Tikintieji prašė paversti vienuolyno bažnyčią parapijine, kreipėsi su prašymais į valdžią, carą, kitų šalių valdovus bei vyskupus. Gyventojai dieną ir naktį saugojo bažnyčią, neleisdami jos uždaryti. 1893 metų lapkričio 22 d. caro žandarai ir kazokai smurtu bandė susidoroti su vietos gyventojais. Buvo nužudyti 9 žmonės, sužeista 50 gyventojų. Šis istorinis įvykis žinomas Kražių skerdynių vardu ir vertinamas kaip katalikybės ir lietuvybės gynimo simbolis.

Kražių kolegija

Buvusios Kražių kolegijos pastatas. Pastatytas 1616–1618 m. Čia 1617-1773 m. veikė jėzuitų kolegija, 1773-1817 m. - apskrities mokykla, 1818-1842 m. gimnazija. Ši mokymo įstaiga buvo svarbiausias to meto Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras. Mokykloje dirbo ir mokėsi daug žymių visuomenės, kultūros veikėjų: poetas, filosofas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, rašytojas Dionizas Poška, mokslininkas, rašytojas Mikalojus Daukša, vyskupas Motiejus Valančius, rašytojas Simonas Stanevičius, tautosakininkai broliai Antanas ir Jonas Juškos, etnografas Liudvikas Jucevičius ir kt.

Liolių bažnyčia

Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Pastatyta 1768 m., vertinga kaip Lietuvos medinio baroko bažnyčia. Šventoriuje stovi įdomios architektūros trijų tarpsnių intensyviai siaurėjančio tūrio varpinė, pastatyta 1857 m.

Tytuvėnų bažnyčia

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. Pastatytas 17–18 a. ansambliui būdinga vėlyvosios gotikos reliktų, renesanso elementų ir vėlyvojo baroko formų sintezė. Jis, beveik nepaliestas gaisrų ir karų, išliko pirminių formų. Tokios meninės išvaizdos ir stilių jungties ansamblis yra originalus meno paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės rytų Europos meno kontekste.

J. Smilgevičius

1918 m. vasario 16–osios Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus (1870-1942) kapas. Užvenčio kapinės. J. Smilgevičius 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos tarybos nariu. Jis buvo keleto bendrovių Kaune steigėjas, išleido knygą "Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“, 1912 m. nusipirko Užvenčio dvarą, kuris tapo pavyzdiniu ūkiu.

Šimtas dešimt vertingiausių rajono kultūros paveldo objektų yra įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Mūsų krašte yra išlikusios trys buvusių dvarų sodybos, reikšmingos savo architektūrine, urbanistine, krašto vaizdine verte. Tai Beržėnų, Pagryžuvio ir Kelmės dvaro ansambliai. Jie yra ryškios istorinio kultūrinio kraštovaizdžio dalys, atveriančios įvairiapusį kultūrinį – etnografinį 15-19 a. palikimą. Kelmės dvaras turi ir istorinę vertę. Čia pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 m. sukilimas. Sukilėliai kovo 25 d., vieną dieną anksčiau negu buvo planuota, užėmė Kelmę, paleido paimtus į rekrūtus valstiečius ir sukviestiems miestelėnams paskelbė apie prasidėjusį sukilimą. Tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo vienas iš šio sukilimo vadų Raseinių apskrityje. Jis iš savo lėšų suformavo ulonų pulką, ir kartu su kitais vadais kovo 26 d. užėmė apskrities centrą - Raseinius, įėjo į sudarytą laikinąją Vyriausybę. Autentišką ir įdomią architektūrą išsaugojo Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1804, 1877 m.), Verpenos Šv. Onos bažnyčia (1775 m., 1877 m.), Užvenčio Švč. Mergelės Magdalietės bažnyčia (1703 m., 1825 m.), Kelmės evangelikų-reformatų bažnyčia (1615 m., 1651 m.) bei Liolių kapinių koplyčia (1853 m.) ir Tytuvėnuose esanti Kristaus Gelbėtojo koplyčia – mauzoliejus (1853 m.).
Užvenčio seniūnijoje, Ušnėnų kaime, tebestovi namas, kuriame gimė Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas Povilas Višinskis (1875-1926). Kražių seniūnijoje yra net trys mitologinės vietos: Medžiokalnis bei akmuo Pašilėje, vadinamas Pono Dievo grabu. Labai daug legendų, pasakojimų pasiekė mūsų dienas apie Medžiokalnį. Pagal pasakojimus, Medžiokalnyje stovėjęs šventasis ąžuolas - iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. J. Jucevičius rašė, kad Medžiokalnyje, buvusi Medžioimos šventykla, kad deivė kartais pasirodydavo žmonėms kreipdamasi į juos tokiais žodžiais: ,,Lietuva yra miškuose, kirskit miškus, iškirsite miškus - nebebus Lietuvos“. Vėliau Medžiokalnyje buvęs Kražių dvaro žvėrynas, kuriame medžiojo didikai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai. Čia mėgdavo ilsėtis Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, Anglijos karalienė Katrina Sufolk su dvariškiais. Medžiokalnio gamtos grožis įkvėpė garsų Europos baroko poetą M. K. Sarbievijų.

Burbaičių piliakalnis

Gilią praeitį mena mūsų krašto piliakalniai. Piliakalnių, kurie turi kultūrinį sluoksnį, buvusių įtvirtinimų pėdsakus rajone priskaičiuojama 12: Burbaičių, Kubilių, Pagryžuvio, Gudelių, Plūsčių, Vaidatonių, Bukantiškės, Galinių, Papilių, Papilalio, Gauciškės ir Kalniškių. Jie labai įvairūs savo dydžiu, aukščiu, forma, ir įtvirtinimais. Didžiausias rajone yra Kubilių piliakalnis, kurio plotas apie 16675 kv. metrų, po juo eina Papilių – 8360 kv. metrų ir Burbaičiai. Mažiausias - Plūsčių piliakalnis, tik 1800 kv. metrų. Aukščiausi yra Burbaičių ir Kubilių piliakalniai, kurių šlaitai siekia net 24 m.

Papilių piliakalnis

Pagal formą daugiausiai rajone yra nupjauto kūgio formos piliakalnių, kiti - kalno formos. Per amžių kaitą buvo pamiršta tikroji piliakalnių paskirtis, apie juos imta kurti įvairias legendas. Yra užrašyta legenda kaip buvo pastatyta pilis ant Papilalio piliakalnio Vaiguvos apylinkėse.

Akmenių dvare apstojo pusę pulko raitelių ir tiek pat pėstininkų. Jie suvarė apylinkių žmones pilies statyti. Viršūnėje buvo pastatyta ąžuolinė siena, kad neslinktų žemė ir kalnas būtų statesnis. Ir čia nešė ir pylė žemes vyrai, moterys ir net vaikai. Maistą statytojams vežė iš Vaiguvos. Kai buvo pastatyta pilis, iškirto miškus, kad kalnas būtų iš Kražių matytis, kad galima būtų stebėti, ar nepasirodo priešo kariuomenė. Yra padavimas, kad Burbaičių piliakalnį senovėje supylęs milžinas. Kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku. Kelmės rajone gana gausu geležies amžiaus pilkapynų, jie sudaro apie 18 procentų visų žinomų Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos pilkapių. Be jų mūsų krašte saugojama 18 senųjų kapinynų.