Valstybinė kalba

Kelmės rajone gyventojams naujienas skelbia trys laikraščiai: „Kelmiškiams“, „Kelmės kraštas“ ir „Bičiulis“. Vieni turi ilgametę patirtį, savo ištikimų skaitytojų būrį, savo stilių ir tvarką, kiti – dar ne taip seniai pradėję eiti spaudos keliu, ieško savo skaitytojų, dažniau, suprantama, daro ir klaidų. Vis dėlto ir vieni, ir kiti turėtų teikti kokybišką produktą, t. y. ne tik teisingą informaciją, bet ir taisyklingai parašytą, kad nebadytų akių svetimybės, neteiktini žodžiai, rašybos ir skyrybos klaidos bei kiti lietuvių kalbai nepriimtini dalykai. Žinoma, redaktoriaus darbas sunkus, todėl galima būtų pateisinti kartais prasprūstančias smulkias korektūros klaideles, netikslumus. Kaip bebūtų, kiekvienas privalome mokytis iš klaidų, taisyti jas ir taip siekti gražios ir švarios kalbos.

Šiame straipsnyje siekiama įvertinti dabartinę rajono spaudos būklę, nustatyti skatintinus ir stabdytinus vartosenos polinkius. Nagrinėjamos žodyno, semantikos, formų vartojimo, rašybos, skyrybos ir kitos klaidos. Daugiausia dėmesio kreipiama į tas klaidas, kuriomis pažeidžiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti dabartinę rajono spaudos būklę, nustatyti skatintinus ir stabdytinus vartosenos polinkius. Nagrinėjamos žodyno, semantikos, formų vartojimo, rašybos, skyrybos ir kitos klaidos. Daugiausia dėmesio kreipiama į tas klaidas, kuriomis pažeidžiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.

Didžiosios klaidos ir kiti taisytini dalykai

Viena didžiausių blogybių, pastebėtų mūsų rajono spaudoje, yra klaidos, įtrauktos į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445).

Linksnių ir prielinksnių vartojimo klaidos

Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis: <...> šiai dienai (= šią dieną; iki šios dienos) be darbo liktų vienas mokytojas K 04 05. Būviui reikšti vietoj naudininko ir vardininko nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas: Linkiu visiems būti optimistais (= optimistams) KK 04 02; festivalis, kuris šiemet tapo respublikiniu (= respublikinis) K 04 12; konkursas tapo respublikiniu (= respublikinis) B 04 13. Vietininko nereikėtų vartoti daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.: tame tarpe (= tarp jų; iš jų) K 04 15; kurių tarpe (= tarp kurių) K 04 12; mirusiųjų tarpe (= tarp mirusiųjų) K 05 06. Taisyti reikėtų ir daiktavardžio vietininką pareigose, kadangi žymima ne pati vieta, bet darbo ar tarnybos vietoje turimas statusas: Ar nebus sudėtinga dirbti naujose pareigose (taisoma Ar nebus sudėtinga dirbti direktoriumi; eiti direktoriaus pareigas) K 04 22.

Labai aktuali ir itin dažna klaida veiksmažodžio atstovauti vartojimas. Jau seniai gramatikos ir žodynai įtvirtino formą atstovauti kam, ne ką: Mūsų biblioteką (= bibliotekai) atstovavo 6 komandos B 04 30; Kelmės rajoną (= rajonui) respublikinėse varžytuvėse atstovavo B 04 09.

Prielinksnio pas reikia vengti, kai veiksmo adresatas, šaltinis yra nesusijęs su vieta: Gal atsiras tokių, kurie ateis pas mane (= manęs) klausti K 04 22.

Žodžių reikšmės klaidos

Spaudoje pastebima žodžių reikšmės klaidų, t. y. žodžiai vartojami ne ta reikšme, kurią nurodo žodynai arba nustato norminamieji leidiniai. Pavyzdžiui, būdvardis pilnas „visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas; daug turintis“ nevartojamas tokiomis reikšmėmis: „visas“ (Mechanizmas pradėjo veikti pilnu (= visu) pajėgumu); „visiškas“ (Iki pilno (= visiško) išsivystymo trūksta kelių dienų); „išsamus, detalus“ (Tai atsitiko dėl nepilno (= neišsamaus) jų komponentų pažinimo) ir pan. Taigi nereikėtų rašyti nepilnai sumokėta pašalpa B 04 06, turi būti ne visa pašalpa sumokėta (oficialiojoje kalboje netgi galima nusakyti ne viso dydžio pašalpa), taip pat taisome ir tokį sakinį: Ne visų mokinių sveikata pilnai (= visiškai) įvertinta B 04 30.

Ne savo reikšme vartojamas žodis įvesti, pvz., etato įvedimas K 04 05. Geriau tiktų žodis įsteigti „duoti pradžią, įkurti“.

Žodis apjungti nevartotinas reikšmėmis „sujungti, suburti, suvienyti“: į bendras kryptingas veiklas apjungė (= sujungė, subūrė) dar penkias Kelmės rajono mokyklas K 04 29, o veiksmažodis nukreipti nevartotinas reikšme „siųsti“: nukreipta (= išsiųsta) 40 asmenų K 04 15; darbdaviai nukreipiami (= siunčiami) į kitų rajonų darbo biržas KK 04 02.

Neteiktini vertiniai, svetimybės

Rašoma: Lėšas skyrė Simonos ir Jurgitos šeimų gerbūvio pakeitimui K 04 12. Žodis gerbūvis yra neteiktinas vertinys, įtrauktas į Didžiųjų klaidų sąrašą. Taisyti gerbūvį reikia atsižvelgus į tai, kokia reikšme žodis pavartotas: 1. gerovė, pvz.: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (taisoma gerove); 2. aplinka, pvz.: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (taisoma aplinką); 3. aplinkotvarka, pvz.: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (taisoma aplinkotvarkai).

Kai sakoma, kad nėra kur automobilių parkuoti, turima omenyje tai, kad nėra kur jų pastatyti. Turėdami savą žodį svetimybės parkuoti turėtume atsisakyti. Lietuvišką atitikmenį turi ir parkavimas – tai automobilių statymas. Taigi ne <...> būtų ir automobilių parkavimui užtektinai vietos, o <...> būtų ir automobiliams statyti užtektinai vietos K 04 22. Šiuo atveju ir veiksmažodinio daiktavardžio naudininką (statymui) reikėtų keisti bendratimi. Apskritai veiksmažodinį paskirties naudininką patartina keisti bendratimi: priemonių pirkimui (= priemonėms pirkti) K 04 12; maistas išsinešimui (= maistas išsinešti arba maistas išsineštinai, išsineštinis maistas) K 04 15. Daugiau pavyzdžių: gatvių asfaltavimui (= gatvėms asfaltuoti) B 04 06; mokyklų daugiabučių namų atnaujinimui (= namams atnaujinti) B 04 06; bibliotekų kompiuterizavimui (= bibliotekoms kompiuterizuoti), projekto administravimui, viešinimui (= projektui administruoti, viešinti), knygų įsigijimui (= knygoms įsigyti) B 04 13; perka veršelius auginimui, išvežimui (= auginti, išvežti) B 04; projekto įgyvendinimui (= projektui įgyvendinti) K 04 08.

Dar keletas pastabų

Viename straipsnyje klausiama: Kodėl negreideriuoja Aušros gatvės? B 04 09. Tačiau jokiame žodyne tokio dirbtinio naujadaro greideriuoti nerasime. Ar ne paprasčiau būtų vartoti žinomą lietuvišką žodį lyginti „daryti paviršių lygų“ (greideriu lyginama kelių smėlio, žvyro ar grunto danga, valomas sniegas ir kt.), tada galbūt ir klausimą geriau suprasime, ir atsakymą aiškesnį ir taisyklingesnį suformuluosime.

Kartais netinkamai parenkami žodžiai, ne taip formuluojamas sakinys, netaisoma pašnekovo netaisyklinga kalba ar kokia reklama: <...> klausimas nutolo keliems mėnesiams K 04 12; Belieka džiaugtis, kad gatvių lyginimas nenusikels bent į vasarą KK 04 09; Kviečiame užsukite į kavines K 04; Vytautas Mikalauskas pasakojo, kad tik nusilpus Eleonoros klausai, močiutė viena nebenueina į bažnyčią K 04 08. Galima daug gražiau ir taisyklingiau pasakyti: <...> klausimas nebus svarstomas kelis mėnesius; Belieka džiaugtis, kad gatvių lyginti nereikės bent vasarą; Kviečiame užsukti į kavines; Vytautas Mikalauskas pasakojo, kad, nusilpus klausai, močiutė Eleonora viena nebenueina į bažnyčią.

Gramatikos ir rašybos klaidos

Pavadinimų rašymas

Klystama rašant didžiąsias ir mažąsias raides įvairiuose pavadinimuose. Visi įmonių, įstaigų pavadinimai rašomi pagal bendrąsias lietuvių kalbos rašybos taisykles. Tik pirmasis pavadinimo žodis turi būti rašomas didžiąja raide: ne Kelmės Meno mokykla, turi būti Kelmės meno mokykla K 04 01, 04 15; Kelmės Kultūros (= kultūros) centro jaunimo (= Jaunimo) folkloro skyrius (padalinio pavadinimas) K 04 15; ne profesinio rengimo centre, bet Profesinio rengimo centre (juk tai įstaigos pavadinimas) B 04 09; susirinkusių kultūros (= Kultūros) centre B 04 09; kultūros (= Kultūros) centro salėje K 04 08; Kelmės rajono savivaldybės Visuomenės (= visuomenės) sveikatos biuras (tai ne padalinys, o visas įstaigos pavadinimas) B 04 09; Kelmės Žemėtvarkos (= rajono žemėtvarkos) skyrius (plg. Kelmės rajono policijos komisariatas, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) B 04 09; Kelmės rajono Civilinės metrikacijos skyrius (geriau Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius – Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius – Administracijos Civilinės metrikacijos skyrius – Civilinės metrikacijos skyrius) B 04. Apibendrintai vartojami pavadinimai turėtų būti rašomi mažąja raide: savivaldybėse esantys Žemėtvarkos (= žemėtvarkos) skyriai K 04 01. Kabučių reikia, jeigu įmonė ar įstaiga turi simbolinį pavadinimą, jį reikia rašyti kabutėse pagal bendrąsias lietuvių kalbos rašybos taisykles: Yamaha (= „Yamaha“) muzikos mokykla K 04; Gamtos ir tiksliųjų mokslų savaitė „EUREKA“ (= „Eureka“) K 04 01; UAB „NORGAUDA“ (= „Norgauda“) K 04 15; automobilis Ford, Subaru Outback (= „Ford“, „Subaru Outback“) K 04 15. Jeigu simbolinis pavadinimas išskiriamas kitu šriftu, kabučių nereikia.

Lyg kokie išskirtiniai pavadinimai didžiąja raide be reikalo rašomi paprasčiausi rūšiniai žodžiai, pvz., balandžio 17 d. Kosmetikos (= kosmetikos) kompanija K 04 15. Žinoma, galima manyti, kad tai labiau korektūros klaida, kai po datos santrumpos ir taško kompiuteris rašomo žodžio pirmąją raidę ištaiso į didžiąją, tačiau tokią klaidą reikėtų vis tiek ištaisyti.

Nuosekliai daroma pavadinimų linksniavimo klaidų. Reikėtų žinoti, kad tiesioginės reikšmės pavadinimai (daromi iš tiesioginę reikšmę turinčių žodžių ar žodžių junginių, pvz., iš bendrinių žodžių, kurie tiesiogiai nurodo daiktų, veiklos ar paslaugų rūšį) turi būti linksniuojami: ne VŠĮ Kelmės ligoninė Chirurgijos skyrius, o VšĮ Kelmės ligoninės Chirurgijos skyrius (netaisyklingai pavartota ir įstaigos statuso nuorodos santrumpa VŠĮ) K 04. Kai simbolinis pavadinimas yra be nomenklatūrinio žodžio arba eina prieš jį, tokį pavadinimą reikėtų linksniuoti, pvz.: apie tai rašo „Veidas“ žurnalas (= apie tai rašo „Veido“ žurnalas arba žurnalas „Veidas“) B 04 13. Simboliniai pavadinimai, einantys su gimininiais žodžiais, nelinksniuojami: nugalėjo FK „Kelmę“ (= nugalėjo FK „Kelmė“ arba nugalėjo futbolo komandą „Kelmė“) B 04.

Kitos klaidos

Nemažai mūsų rajono spaudoje daroma rašybos klaidų. Dar mokykloje mokė, kada nosines balses rašome giminiškų žodžių šaknyje, kuriuos žodžius reikėtų įsidėmėti ir kitus panašius atvejus: stengsis ištęsėti (= ištesėti) rinkėjams duotus pažadus K 04 19; ūkvedis (= ūkvedys) B 04 30; „černobiliečiams“ (= „černobyliečiams“ (plg. Černobylis) K 04 22; <...> ar Kalėdinis (= kalėdinis) sveikinimas vienišam žmogui B 04 13; foto studija (= fotostudija) K 04 08.

Reikėtų įsidėmėti, kad ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis: Nepriklausomybės akto (= Akto) signataras B 04 09, KK 04 02.

Nuosekliai painiojami panašiai skambantys žodžiai gražinti ir grąžinti: gražintos (= grąžintos) mokykloms K 04 05; iki šiol pilietis jam kombaino negražina (= negrąžina) K 04 15. Norime puošti, daryti gražų – vartokime grãžinti, pvz., Rašytojai buvo verčiami gražinti tikrovę. Atiduodami atgal – grąžìnkime, pvz., Pinigus mums žada grąžinti.

Nereikėtų painioti ir dalelyčių nei ir nė. Dalelytė nė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz., Iki šiol negauta nė vieno skundo. Kai neigiami keli dalykai, dažniausiai vartojamas neigiamosioms dalelytėms artimas porinis jungtukas nei… nei: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Todėl sakinyje <...> nepatyręs nei vieno pralaimėjimo <...> K 04 08 netinkamai pavartotą dalelytę nei reikia taisyti į nė.

Netaisyklingai rašomi svetimžodžiai. Pavyzdžiui, espresso adaptuota forma turi būti espreso arba ekspreso: Mažytis espresso (taisoma espreso) padės, kai reikia staiga padidinti dėmesio <...> K 04 15; graffiti (= grafitis) K 04. Juk lietuvių kalboje nerašome dviejų vienodų priebalsių drauge.

Svetimus pavadinimus reikėtų nepamiršti rašyti kabutėse: Vita Gedvygienė ne tik Facebook‘u (= „Facebook‘u“), bet ir mobiliuoju telefonu palaikė ryšius su artimaisiais K 04 08.

Nelabai suprantama, kodėl žodžiai išskiriami kabutėmis, jei jų reikšmė visiškai atitinka norimą nusakyti mintį, vartojami tiesiogine reikšme, pvz., Kaimo vidurinių mokyklų komandos vietas „pasidalijo“ (= pasidalijo) <...> K 04 08. Ir atvirkščiai – rašoma: Jie išdurs koalicijos partnerius K 04 01. Šiuo atveju veiksmažodis išdurti yra pavartotas žargonine reikšme, todėl reikia kabučių. Visgi reikėtų stengtis žargonų visai nevartoti.

Kiti taisytini žodžiai: internetinės (= interneto) svetainės adresas B 04 06; kaštai (= sąnaudos) B 04 09; Kai atėjo vyrų, kultūros rūmų budinčioji (= budėtoja) pasakė, kad susirinkimas neįvyks B 04 06; išnuomavę (= išnuomoję (nuomoti, nuomoja, nuomojo) K 04 08; 2,7 promilių (= promilės) alkoholio K 04 12; pelnė 6,5 taškus (= taško) B 04 13; 6,5 kvadratinio kilometrų (= kilometro) KK 04 09.

Bendrinėje kalboje vartojamas būdvardis šviežias, -ia, ne šviežus, -i, todėl rašome švieži kopūstai, ne šviežūs kopūstai B 04 13.

Dėl rusų kalbos įtakos vartojama neteiktina žodžio humoras forma: jumoristinių (= humoristinių) nuotraukų K 04 08.

Kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti vartotina ne prielinksninė konstrukcija virš ko, o daugiau kaip (negu, nei): virš 2 milijonų bakterijų (= daugiau kaip 2 milijonai bakterijų) K 04 15; turintys virš (= daugiau kaip) 100 ha žemės K 04 08.

Metai turi būti vartojami su dauginiais skaitvardžiais: dveji, treji, ketveri... metai, pasirinktinai vartojama vieni ir vieneri metai. Todėl didelė klaida rašytitaip: Po penkių (= penkerių) metų pertraukos – vėl prizininkai K 04 12; Prieš kelis (= kelerius) metus <...> K 04 01.

Skyrybos klaidos

Per daug mūsų rajono spaudoje daroma skyrybos klaidų. Skiriant tekstą ypač reikėtų atkreipti dėmesį į prijungiamųjų ir sujungiamųjų sakinių, išplėstinių ir neišplėstinių pažyminių, įterpinių skyrybą. Tai privalomieji dalykai.

Dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių bei pažyminių skyryba

Neretai dalyvinės, padalyvinės ir pusdalyvinės aplinkybės skiriamos tik iš vienos pusės. Galimi du variantai: skirti arba neskirti, tačiau skirti iš vienos pusės – klaida, pvz.: Išimtiniais atvejais galėtų būti sudaroma komisija, kuri (= kuri,) pasitarusi su šeima, matydama tikrąją situaciją, nuspręstų <...> KK 04 09; Dėkojame visiems žmonėms, kurie (= kurie,) atsižvelgdami į mūsų prašymus, daugiau nei anksčiau <...> K 04 19. Daugiau pavyzdžių: Komandos rungtyniavusios dėl 3-osios vietos (= Komandos, rungtyniavusios dėl 3-iosios vietos,) taip pat sužaidė pirmąsias rungtynes <...> B 04 13; <...> šašlykai kepti (= šašlykai, kepti) ant žarijų K 04 15. Šiame sakinyje visai nepadėta kablelių, todėl kyla neaiškumų: Martynas Gaubas gimęs 1980 metais Radviliškyje 1999 - 2004 metais studijavo dailę (= Martynas Gaubas, gimęs 1980 metais Radviliškyje, 1999–2004 metais studijavo dailę arba Martynas Gaubas, gimęs 1980 metais, Radviliškyje 1999–2004 metais studijavo dailę) B 04 02.

Sudėtinių prijungiamųjų ir sujungiamųjų sakinių skyryba

Pamirštama padėti kablelį prieš sujungiamąjį ar prijungiamąjį jungtuką, skirti šalutinio prijungiamojo sakinio dėmenį: Pasiteiravus ar (= Pasiteiravus, ar) pirmiesiems žemės savininkams anksčiau sugrąžinta turėta nuosavybė dabar nekelia jokių rūpesčių <...> K 04 01; Stebina ir tai, kad numatyta (= numatyta,) jog iki 2017 m. kazachų, mokančių valstybinę kalbą, turi pasiekti 80 proc. B 04 06; Kai jie išsenka (= Kai jie išsenka,) kyla laisvų piliečių nepasitenkinimas B 04 09; Keista, bet gyvenime labiausia moko tie, kurie nieko neveikia ir nurodo (= nurodo,) ką daryti veikliems B 04 13; Lygiai taip pat „aukuriečiai“ suklydo, nesuskaičiavę kiek (= nesuskaičiavę, kiek) bus piketuojančių <...> K 04 01; Nurodė (= Nurodė,) kaip evakuotis, kur visiems susirinkti K 04 01; Bet kuri partija, kuri ėjo ar eina į koaliciją su socialdemokratais (= socialdemokratais,) neturės balso K 04 01; Po visų diskusijų aš niekaip negalėjau suprasti (= suprasti,) kuo kiti žmonės nusikalto <...> K 04 19; Kad politikai numoja ranka į juos rinkusių žmonių nuomonę ir atsisakinėja tarybos nario mandatų (= mandatų,) nėra naujovė K 04 05; Direktorė Nijolė Motuzienė, priminusi (= priminusi,) kaip į jos vadovaujamą įstaigą buvo atkelti <...> K 04 05; O kur bus komplektuojamos pirmosios klasės (= klasės,) lieka nežinoma K 04 05; Pirmiausia paskambinau architektei ir pasiteiravau (= pasiteiravau,) kokio ji dydžio K 04 19; Kai iš architektės išgirdau, kad apsauginės zonos plotis 50 metrų, o ilgis apie 20 metrų (= metrų,) nusprendžiau netylėti K 04 19; Kiek žinau (= Kiek žinau,) norą tapti seniūnais yra pareiškę du kandidatai <...> K 04 22.

Įterpinių skyryba

Be to (= Be to,) dar penkerius metus <...> B 04 13; Be to (= Be to,) manoma, kad nuo 2014 metų <...> K 04 08; Matyt sendaikčių (= Matyt, sendaikčių) prekeiviai tikrai išsigando <...> K 04 12; Matyt rajono (= Matyt, rajono) tarybos nariams užteko šių kandidato žodžių <...> K 04 22.

Aiškinamųjų sakinio salių skyryba

Tad reali tikimybė, kad dar po metų, t. y. 2012-ųjų rudenį (= rudenį,) „Aukure“ nebus dviejų vienuoliktų klasių B 04 09; Birželio mėnesį Vilniuje, Vingio parke bus iškilmingas sporto šakų prizininkių apdovanojimas (= Birželio mėnesį Vilniuje Vingio parke bus iškilmingas sporto šakų prizininkų apdovanojimas arba Birželio mėnesį Vilniuje, Vingio parke, bus <...>) K 04 12; Esą Vilniuje, privačiose mokyklose tėvai už tokį ugdymą ir mokymą, kaip „Ažuoliuke“ moka po 700 – 800 litų per mėnesį (= Esą Vilniuje privačiose mokyklose tėvai už tokį ugdymą ir mokymą kaip „Ažuoliuke“ moka po 700–800 litų per mėnesį arba Esą Vilniuje, privačiose mokyklose, tėvai <...>) KK 04 02; Po to vaikams vaizdžiai, naudodama skaidres (= skaidres,) pristatė <...> B 04 09.

Kitos klaidos

Ši šventė tai (= Ši šventė – tai) tris mėnesius trukusių renginių, konkursų, olimpiadų baigiamasis akordas B 04 02; Tačiau, kiti (= Tačiau kiti) partijos tarybos nariai <...> K 04 01; Deja, šios transporto priemonės vairuotojai, ir (= vairuotojai ir) vadeliotojai daro rūpesčių kelyje <...> K 04 15; Diskusijoje kalbėjęs mokyklos direktorius Algimantas Armalis, šokiravo (= Armalis šokiravo) susirinkusius <...> K 04 01; Po filmuko, kiekvienas (= Po filmuko kiekvienas) vaikas turėjo atsakyti į klausimus B 04 09; Pernai, per (= Pernai per) tą patį laikotarpį <...> KK 04 02; Naudvario kaime, nežinomas (= Naudvario kaime nežinomas) asmuo <...> KK 04 02; <...> nors kruopelytę dėmesio skirti „Aukuro“ vidurinei mokyklai, ir (= mokyklai ir) atmesti nepagrįstą šmeižtą KK 04 02; Rinkosi miestelio gyventojai <...> ir jų auklėtojos, paminėti (= auklėtojos paminėti) Žemės dienos bei lygiadienio šventės KK 04 02; <...> našlaičių atveju, mokama (= atveju mokama) vienam iš tėvų, kuris yra gyvas KK 04 09.

Brūkšnelio ir brūkšnio rašyba

Lietuvių kalboje vartojamas rašybos ženklas (-) ir skyrybos ženklas (–). Iš visų rajono laikraščių labiausiai reikia pagirti „Kelmės kraštą“. Jame ne tik labai mažai klaidų, bet net ir tokios, atrodytų, smulkmenos (brūkšnio ir brūkšnelio skyrimas) yra dažniausiai taisyklingai rašomos. Netikslumų pasitaiko laikraštyje „Kelmiškiams“, o „Bičiulyje“ apskritai rašomas tik trumpasis brūkšnelis. Galima palyginti:

1. Tiesioginės kalbos skyrimas, pvz.:

- O ką man daryti? Kairieji nekviečia,- teigia I. Šimkus(= – O ką man daryti? Kairieji nekviečia, – teigia I. Šimkus) B 04 09

„Nei kainuoja, nei skauda“, – pabrėžė KK 04 09

– Gaila, kad miesto pedagogai nemoka deramai siekti savo tikslo ir konkuruoti, – stebisi I. Janušienė K 04 05

2. Sakinio dalių, sakinio dėmenų skyrimas, pvz.:

Liepos 6 dieną - per pačią Lietuvos valstybės dieną <...> (= Liepos 6 dieną – per pačią Lietuvos valstybės dieną <...>) B 04 06

Vakaronės tikslas – supažindinti vaikus, tėvelius su šventėmis KK 04 09

Taryboje – šešios moterys K 04 15

3. Skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, skyrimas, pvz.:

Balandžio 15-22 dienos(= Balandžio 15–22 dienos) B 04 09

5–6 dienomis KK 04 02

Balandžio 7–15 d. K 04 01; 1-2 kambarių butus (= 1–2 kambarių butus) K 04 15

4. Dviejų sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, skyrimas, pvz.:

darželio-mokyklos; pilietinių - patriotinių; V. Pūtvio - Putvinskio; dailė - dizainas (= pilietinių-patriotinių; V. Pūtvio-Putvinskio; dailė-dizainas) B 04 02, 06

darželio-mokyklos KK 04 02

darželyje-mokykloje K 04 05

Dar šis tas naudingo

Apie pasvirąjį brūkšnį

Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba). Pvz., tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, galima rašyti: Tel. / faks. 212 65 75; tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo; tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje: Sriuba / Soup. Taigi negalima rašyti finale nusileido kretingiškiams G./E. Dimoms K 04 12 (taisoma finale nusileido kretingiškiams G. ir E. Dimoms). Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai.

Telefono numerių rašymas

Pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus patvirtintas Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijas fiksuoto telefono ryšio ir mobiliojo ryšio paslaugų numerius reikėtų rašyti taip: tel. (8 427) 55 555 (8 427) 55 555 , mob. 8 685 55 555. Telefono ryšio numerio skaitmenys gali būti grupuojami taip, kad juos būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir pamatyti, pvz.: 12 345, 12 34 56, 123 4567.

Nurodant įstaigos, įmonės kontaktus dvitaškis nerašomas, jeigu nėra išvardijimo:

Tel.:8 427 52399 (= Tel. (8 427) 52 399)

Mob. tel.:8 653 60527 (= Mob. 8 653 60 527)

Adresų rašymas

Pagal Gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo rekomendaciją gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda: ne Birutės 2A, o Birutės g. 2A. Gatvės pavadinime rašomas vardas ir pavardė: ne Mickevičiaus g. 5, o A. Mickevičiaus g. 5, ne Janonio, o J. Janonio g. 13. Spaudoje dažniausiai tokių vartojimo atvejų nepaisoma.

Sutrumpinimai

B – „Bičiulis“

K – „Kelmiškiams“

KK – „Kelmės kraštas“

Parengė Lina Giedrė, administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja