Valstybinė kalba

Lėšų skyrė projektų finansavimui, renginių organizavimui, pastatų statymui,namas priduotas eksploatacijai – šie ir kiti panašūs junginiai su veiksmažodiniu daiktavardžio naudininku rašytinėje vartosenoje pernelyg paplitę, dažniausiai vartojami netaisyklingai (jie labiau nusižiūrėti iš slavų kalbų). Žinoma, nelengva atskirti, kada naudininkas su bendratimi tinka, kada – ne, kada vartotina ne naudininko su bendratimi konstrukcija, o galininko.

Naudininkas dažnai reiškia paskirtį, t. y. pasako, kam, kuriam reikalui kas nors daroma, skiriama (ypač jeigu sakinyje yra žodžiai reikia, reikalingas, skirtas). Paskirties naudininkas su bendratimi dažniausiai apibūdina daiktavardį, kuris pasako gana konkrečią priemonę (paprastai kokį daiktą) tam tikslui pasiekti, vietos pavadinimą, žymi asmenį, tam tikras institucijas, kurios reikalingos ar vykdo veiklą tam tikslui pasiekti (dažniausiai pats žodis institucija): spinta byloms laikyti (ne bylų laikymui); sklypas pastatams statyti (ne pastatų taisymui); patalpa priemonėms laikyti (ne priemonių laikymui); advokatas pagalbai teikti (ne pagalbos teikimui); institucija profesinio darbo problemoms spręsti (ne problemų sprendimui). Naudininkas su bendratimi vartojamas šalia tokių daiktavardžių kaip išlaidos, sąnaudos, lėšos, kompensacijos, paskolos, pašalpos ir kitų, reiškiančių tam tikrą finansinę paramą, suteikiamą kokiam nors tikslui pasiekti: sąnaudos įplaukoms gauti, lėšos sąskaitoms spausdinti; pinigai skolai sumokėti.

Kai daiktavardžiai reiškia ne priemonę tam tikram tikslui pasiekti, o stimulą, paskatinimą ar priežastį atlikti tam tikrą veiksmą, su bendratimi vartotinas ne naudininkas, bet galininkas: galimybės įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne išsilavinimui įgyti); prielaidos sustiprinti šalies ekonominį stabilumą (ne prielaidoms sustiprinti). Atskiros dokumentų rūšys (aktas, įgaliojimas, instrukcija, įsakymas, nurodymas, nutarimas, paaiškinimas, pareiškimas, paraiška, prašymas, pažyma, potvarkis, raštas, rezoliucija, sprendimas, susitarimas, sutartis ir kt.) priemone nelaikomi, todėl šalia jų vartojamas galininkas su bendratimi: prašymas gauti pašalpą (koks prašymas, ne kuriam tikslui); nutarimas didinti mokesčius; prašymas suteikti pilietybę; sprendimas atsisakyti išduoti leidimą; paraiška gauti paskolą, leidimas laikyti ginklą.

Visais kitais atvejais, kur tik įmanoma – ir oficialiuosiuose kalbos stiliuose, ir laisvuosiuose – veiksmažodžių daiktavardžių paskirties naudininką, ypač turintį priesagą -imas (-ymas), geriau keisti bendratimi.

(Šaltiniai: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Vilnius, 1998; Gimtoji kalba, 2004, Nr. 11 (449); VLKK konsultacijų bankas)