Turizmas
|
|
|
|
|
|
Būdama prie senojo pirklių kelio „Via Hanza“, Kelmė traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir dar 29 upių vingiais, tyrais lyg ašara 53 ežerais, daugiau kaip 400 kultūros paveldo objektų. Rajonas pasižymi unikaliais kraštovaizdžio objektais: Kriaučiaus akmeniu (Pakražančio seniūnija), įeinančiu į didžiausių Lietuvos riedulių trejetuką, Akmenės akmeniu (Tytuvėnų regioninis parkas), Storąja pušimi (Tytuvėnų apylinkių seniūnija), Akmenų rūža arba Velniakeliu (Tytuvėnų apylinkių seniūnija).
Įdomus ir gausiai lankomas vienas iš hidrologinių gamtos objektų – Svilės šaltiniai (Šaukėnų seniūnija). Didelę architektūrinę vertę turi Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, pasižymintis savo architektūros stilių įvairove, įtrauktas į Europos Sąjungos kultūros programą „Baroko kelias“. Be Tytuvėnų vienuolyno, dar per 3 sakralines rajono vietas (Kražių, Liolių bažnyčių ir Kelmės dvaro) eina „Baroko kelio“ maršrutas. Ramybės ieškantys vis dažniau atranda Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. Sunkiai aprašoma aura slypi vienuolyno skliautuose, maloniai nuteikia nuoširdus bendravimas su vienuoliais.
6 Kelmės dvaro filialai patrauklumu nenusileidžia ieškantiems mažų miestelių kultūros lobių. Kasmet vis daugiau turistų atranda Kelmę, atvykdami čia su šeimomis, panirdami į urbanizacijos nepaliestos gamtos glėbį. Kokybiškas paslaugas teikia poilsiavietė „Sedula“ prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose, Užvenčio vandens malūnas, kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų slėnis“, „Penktas sezonas“, „Miško vingis“, „Akmenukė“, „Miego klinika“, „Prienų vienkiemis“, Liucijos Pauliukėnienės sodyba, „Draugų slėnis“, 3 moteliai, 2 stovyklavietės prie Gauštvinio ir Giliaus ežerų.
Per rajoną driekiasi ir nacionalinės autoturizmo, vandens turizmo ir dviračių trasos maršrutai. Istoriniai Kražiai ir netoliese esantis Lietuvos budizmo centras savo patraukliomis programomis jau seniai peržengė Lietuvos sienas. Čia organizuojami bažnytinės muzikos, grigališkojo choralo giedojimo studijos, festivaliai, vasaros stovyklos. Rajono tautodailininkai (šiaudelių pynimas, karpiniai, siuvinėjimas, audimas, medžio drožyba ir kt.) ne tik aktyviai dalyvauja parodose, bet ir turistų grupėms perteikia senąsias rankdarbių tradicijas. Kelmės rajonas turtingas savo kultūrinio paveldo ir iškiliais žmonėmis. Rajono istorijoje gilų pėdsaką paliko rašytojai: M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Žemaitė, švietėjai: V. Pūtvis-Putvinskis, J. Vadeikis, P. Višinskis, J. Smilgevičius ir kt. |















